Kontrolės svarba: pažeidimai kenkia vartotojų interesams, taisyklių besilaikančių ūkininkų reputacijai ir atneša ekonominių nuostolių

Europos Komisija Briuselyje suorganizavo konferenciją „Sukčiavimo rizikų atvejai ekologinėje gamyboje“. Jos tikslas – apžvelgti Europos Sąjungos ekologinės gamybos kontrolės sistemą. Konferencijoje dalyvavo ir mintimis iš renginio dalijasi „Ekoagros“ teisininkė Aistė Tomkienė.

Dėl nuolat didėjančios paklausos pastaraisiais metais ekologiškų produktų rinka Europos Sąjungoje labai išaugo. Per dešimtmetį sparčiai augo gamintojų skaičius ir ekologinės gamybos plotai. Kasmet ES ekologiškai ūkininkauti pradedama dar 500 000 ha žemės. Ekologinė gamyba nebėra nišinė sritis. Sektorius apima žemės ūkio ir akvakultūros sektorių gamintojus, tiekėjus, maisto gamintojus ir platintojus. Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato atstovai pažymėjo, kad ES siekis – per 5 metus padidinti ekologiškos produkcijos kiekius 20 proc.    

Konferencijoje tyrimų instituto „FiBL Europe“ direktorius Miguel de Porras pristatė statistinius duomenis. 2016 m. Europoje žemės, kurioje ūkininkauta ekologiškai, plotas buvo 13,5 mln. ha. Didžiausi ekologinės gamybos plotai – Ispanijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Austrijoje. Didžiausia ekologiškos produkcijos rinka – Vokietijoje. Pagal gamintojų skaičių pirmauja Turkija, Italija, Ispanija. Be to, ekologiškos produkcijos augimas žymus trečiosiose šalyse, o tai sudaro naujų iššūkių kontrolės sistemai. Problema, pasak pranešėjo, yra ir tai, kad nepavyksta tinkamai surinkti statistinių duomenų. O be tinkamų duomenų negalima atlikti tinkamų tyrimų.  

„Bendras iššūkis, su kuriuo susiduria ekologinio ūkininkavimo sektorius, yra užtikrinti nuolatinį paklausos ir pasiūlos augimą, išlaikant vartotojų pasitikėjimą. Ypač svarbu užtikrinti schemos patikimumą ir jos pridėtinę vertę ilgalaikėje perspektyvoje. Pažeidimai ne tik kenkia vartotojų interesams ir atneša ekonominių nuostolių, nes iškraipo konkurenciją, jie taip pat gali pakenkti taisyklių besilaikančių ekologinio žemės ūkio subjektų reputacijai. Vartotojai nori mokėti daugiau už kokybišką ir sveiką produktą. Ekologiškų produktų rinka ir grindžiama vartotojų pasitikėjimu. Į jaunus vartotojus ir vaikus orientuota informacija gali būti svarbi priemonė siekiant didinti informuotumą ir pasitikėjimą ekologinės gamybos schema“, – pasakoja apie renginį A. Tomkienė.

Konferencijoje aptartos problemos kontrolės sistemoje. Europos Komisijos įrankiai – atliekami tyrimai sertifikavimo įstaigų atžvilgiu, rengiamos gairės. Daug diskutuota apie ekologinės gamybos ūkių kontrolės sistemą, pasigesta aiškių gairių, kaip kompetentingos institucijos turi atlikti sertifikavimo įstaigų kontrolę. Akcentuota ekologinės gamybos ir prekybos skaidrumo bei atsekamumo, bendros atsakomybės (gamintojas–prekybininkas–kontrolės įstaiga) visoje tiekimo grandinėje svarba. Šiuo metu į ekologinės gamybos procesus įtraukta daug logistinių faktorių, reikia atsižvelgti į perdirbimo problemas, eksportą, svarbu identifikuoti naujas rizikas, patikrinimų tobulinimą, taip pat ir valstybės narės turi nusistatyti priemones mechanizmams reguliuoti. Europos Komisijos atstovai sutarė, kad siekiama harmonizavimo, tačiau priešakyje laukia dar ilgas kelias.

Pristatytos pagrindinės sukčiavimo ekologinėje gamyboje bylos, po kurių Europos Komisija ėmėsi veiksmų pagerinti teisės aktų sistemą, audito sistemą, atsirado nauji kontrolės standartai, viešas ūkio subjektų sąrašas, elektroninė sertifikavimo sistema TRACES. Taip pat svarbiausios EUROPOL vykdytos operacijos. Pvz., vienoje pasauliniu mastu vykdytoje operacijoje dalyvavo 61 šalis. Operacijos metu sulaikyta 9800 tonų, daugiau kaip 26,4 mln. litrų ir 13 mln. vienetų potencialiai pavojingų ir nesaugių vartoti maisto bei gėrimų. Visų sulaikytų produktų vertė siekia apie 230 mln. eurų.

Pasidalyta ir atskirų šalių patirtimi. Pvz., Italija turi Sukčiavimo atvejų departamentą. 2017 m. ištirta 1249 mėginių, 3,8 proc. iš jų nustatyta neatitikimų. Šis skaičius panašus jau daugelį metų. Italijos atstovas pabrėžė, kad sukčiavimo atvejų rizika auga su augančiu rinkos poreikiu. Italija dėjo dideles pastangas, suprato, kad turi atnaujinti kontrolės sistemą. Yra rengiamas įstatymo projektas – desertifikavus ūkį vėl sertifikuotis bus galima tik po penkerių metų, taip pat numatyta, kad sertifikavimo įstaigą ūkio subjektas galės keisti ne dažniau kaip kartą per penkerius metus.

Pasak konferencijos dalyvių, šiandien labai reikia komunikacijos, koordinavimo ir bendradarbiavimo tarp prekybos, sertifikavimo institucijų ir valdžios institucijų, ypač tarp valstybių narių ir už jos ribų.

„Ekoagros“ informacija