Kaip paskatinti ekologiškų produktų vartojimą viešajame maitinime

Pastaruoju metu trumpųjų maisto tiekimo grandinių, t.y. tiesioginio maisto tiekimo iš ūkininko vartotojui, skatinimui skiriamas ypatingas dėmesys. Daug diskutuojama, kaip paskatinti ekologiškų produktų vartojimą viešajame sektoriuje. Ypač – kokių priemonių reikia imtis, kad vaikai darželiuose ir mokyklose būtų maitinami sveika ir kokybiška Lietuvoje užauginta bei pagaminta produkcija. Žemės ūkio ministerija šioms temoms aptarti suorganizavo dvi konferencijas. Pirmojoje į klausimą „Kuo maitinsime vaikus?“ atsakymų kartu ieškojo ūkininkai, mitybos specialistai, švietimo sistemos, savivaldos, viešųjų pirkimų ir tėvų organizacijų atstovai. Antroji, skirta lietuviškų ekologiškų produktų vartojimo viešajame maitinime skatinimo temai, suorganizuota Seime kartu su Kaimo reikalų komitetu.

Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininko Sauliaus Daniulio nuomone, nebūtina vėl „išradinėti dviračio“. Yra puikių pavyzdžių užsienio šalyse, ypač Švedijoje, Danijoje. Tereikia perimti sėkmingą tų šalių patirtį ir pasinaudoti geraisiais pavyzdžiais.

Konferencijoje, vykusioje ministerijoje, organizacijos „Regional Culinary Heritage Europe“, vienijančios narius iš 13 šalių ir įgyvendinančios projektus, susijusius su maistu, jo kokybe ir kultūra, koordinatorius Niclas Fjellström pasidalijo Švedijos patirtimi – papasakojo apie trijų savivaldybių įgyvendinamą organizuoto centralizuoto maisto tiekimo iš projektą.

Nebūtina gerųjų pavyzdžių ieškoti toli. Kauno mokyklos-darželio „Šviesa“ direktorė Evelina Stankevičienė papasakojo, kaip jau septynerius metus kuria valgymo kultūrą savo vadovaujamoje švietimo įstaigoje. „Vaikus mokome būti ir sveikus, ir dosnius, ir kultūringus“, – pasakojo direktorė. Vaikams leidžiama patiems rinktis ir ragauti, įsipilti sriubos. Patiekaluose sumažinta riebalų ir cukraus. Meniu sudarytas pagal receptus, parneštus iš močiučių.

Taip pat mokykla-darželis dalyvauja Vaisių ir daržovių bei pieno ir pieno produktų vartojimo skatinimo vaikų ugdymo įstaigose programoje. Šios programos, pasak Žemės ūkio ministerijos Agroaplinkosaugos ir ekologinio ūkininkavimo skyriaus vedėjos Ausmos Miškinienės, biudžetas 2017–2018 mokslo metams yra 5.489 mln. eurų. 2017 metais joje dalyvauja 1578 įstaigos.

Maisto technologė ir mitybos specialistė, VšĮ „Sveikatai palankus“ direktorė Raminta Bogušienė pateikė konkrečių pasiūlymų, ką daryti, kad ant vaikų stalo būtų kokybiški, ekologiški ir sveikatai palankūs maisto produktai. Pasak jos, visų pirma reikalinga valstybinė sveikatai palankaus maisto politika. Ji siūlė kurti ne įstatymus, o praktines priemones – įvesti valgiaraštį, patvirtinti žaliavų specifikacijas ir kt.

Konferencijos ministerijoje metu išgryninti pasiūlymai, kaip paspartinti trumposios maisto grandinės idėjos įgyvendinimą, buvo pristatyti kitą dieną Seime vykusioje konferencijoje.

Mokyklų atstovų nuomone, reikia skatinti tuos, kurie jau įgyvendino sveikos mitybos projektus savo mokyklose bei decentralizuoti maisto pirkimo konkursus. Tėvų organizacijos pageidauja, kad tėvai būtų įtraukti į sprendimų dėl maisto produktų pirkimo priėmimą. Viešųjų pirkimų tarnybos siūlymas – pirkti maisto produktus, ne pusgaminius, skaidyti pirkimus. Žemės ūkio ministerija mano, kad reikia siekti tiekti ugdymo įstaigoms kuo daugiau vietinės kilmės, ekologiškų arba pagal nacionalinės maisto kokybės sistemos reikalavimus užaugintų ar pagamintų maisto produktų. Ūkininkų atstovų siūlymas –valstybės lygiu nustatyti, kad prioriteto tvarka turi būti tiekiami ekologiški produktai, pradedant nuo pilotinių projektų, mitybos specialistų – sudaryti ir patvirtinti sveikatai palankų vieną visai Lietuvai valgiaraštį su žaliavų kokybiniais rodikliais.