Kaip atpažinti ekologišką maisto produktą?

Leidinio „Ūkininko patarėjas“ publikacija (parengta korespondentės Jolantos Kažemėkaitytės pagal „Ekoagros“ seminaro „Ekologiškas maistas. Jo ypatumai ir atpažinimo ženklai“ lektorės – tikrintojos-ekspertės Redos Butkevičiūtės pranešimą).

Ženklas – žalias lapas

Pasak seminaro pranešėjos, ekologinis ūkininkavimas – tai maisto gamybos būdas, vykdomas atsižvelgiant į aplinką. Jis tinka visų rūšių gaminiams, pavyzdžiui, vaisiams, daržovėms, mėsai, pienui, vynui, sūriui, kiaušiniams, grūdams, kavai, žuvims, jūros gėrybėms. Netinka vandeniui, laukinės medžioklės ir žvejybos produktams.

Ekologinė gamyba prisideda prie aplinkos apsaugos, užtikrina bioįvairovę, skatina vietinę gamybą ir trumpąsias maisto tiekimo grandines.

Lietuvoje ekologinę gamybą reglamentuoja du teisės aktai: 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas 2018/848 ir Ekologinės gamybos taisyklės, patvirtintos mūsų šalies žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 375 (2022 m. kovo 14 d. įsakymo Nr. 3D-177 redakcija).

Europos Sąjungoje (ES) ekologiškų maisto produktų ženklas (logotipas) – baltomis žvaigždutėmis apjuostas žalias lapas. Juo pažymėtas produktas pagamintas laikantis griežtų tvarios gamybos ir aplinkosauginių, kokybės, oficialios kontrolės reikalavimų, gyvūnų gerovės standartų. Pavyzdžiui, auginant ar gaminant ekologišką produkciją draudžiama naudoti genetiškai modifikuotas medžiagas, antibiotikus, kitus sintetinius vaistus ir chemines augalų apsaugos priemones, gyvuliai turi ganytis lauke, jų nevalia rišti.

Griežtai kontroliuoja

ES ekologinį ženklą norintys naudoti ūkininkai, perdirbėjai, platintojai, mažmeniniai prekiautojai ir importuotojai turi paklusti griežtoms taisyklėms. Ar jų laikomasi Lietuvoje, kontroliuoja VšĮ „Ekoagros“. Ji atlieka ir sertifikavimo, produktų gamybos priežiūros darbus.

„Ekoagros“ darbuotojai kartą per metus tikrina visus ekologinio ūkio subjektus. Atsižvelgę į jų riziką – ir dažniau. Tikrina visus šių ūkių neperdirbtus augalininkystės produktus ir gyvus gyvūnus, pašarus, iš ekologiškų žaliavų pagamintus produktus. Ima produktų, pašarų, dirvožemio mėginius. „Nesvarbu, kad obuoliuose nebus rasta pesticidų likučių. Gali būti pažeisti kiti jų auginimo reikalavimai“, – sakė R. Butkevičiūtė.

Pasak jos, griežta ekologinių ūkio subjektų patikra sukurta siekiant vartotojus apginti nuo gamintojų, kurie gviešiasi finansinės naudos sukčiaudami. „Kontroliuojama visa ekologiškų produktų tiekimo grandinė: nuo gamintojo, ūkininko iki perdirbimo, vežimo, prekybos tinklo, mažmeninės ar elektroninės prekybos. Gamintojai ir platintojai turi užtikrinti, kad būtų laikomasi ekologinės gamybos taisyklių“, – pabrėžė R. Butkevičiūtė.

Pasak jos, vartotojai turi būti įsitikinę, kad maisto produktai kokybiški ir pagaminti tausojant aplinką, tinkamai rūpinantis gyvūnais ir skatinant kaimo plėtrą.

Riboja maisto priedus

„Ekoagros“ 2020 m. atliktos apklausos duomenimis, ES ekologinės gamybos ženklą žino 76 proc., juo pasitiki 29 proc., kartą per savaitę ekologiškus produktus perka 14 proc., 68 proc. jų neperka dėl didelių kainų, apie sertifikavimą ir kontrolę žino 25 proc. Lietuvos gyventojų. 2023 m. Europos Komisijos duomenimis, ES ekologinės gamybos ženklą žino 61 proc. europiečių, daugiau kaip 70 proc. jų pasitiki ekologiškais produktais. Tik pusė europiečių žino, kad visi ekologinio ūkio subjektai tikrinami bent kartą per metus“, – vardijo R. Butkevičiūtė.

Ji, minėdama principus, kuriais grindžiama ekologiškų perdirbtų maisto produktų gamyba, sakė, kad jie gaminami iš ekologiškų žemės ūkio kilmės sudedamųjų dalių. Neekologiškų dalių gali būti ne daugiau nei 5 proc. Ribojama naudoti maisto priedus. Draudžiama naudoti sintetinius dažiklius, saldiklius ir kitus maisto priedus, taip pat produktus, kurių sudėtyje yra dirbtinių nano medžiagų arba kurie iš jų pagaminti.

Naudoti maisto priedus galima tik dėl gaminamo produkto technologinių reikmių arba tam tikrų mitybos tikslų. Pavyzdžiui, juodos duonos gamyboje galima naudoti joduotą druską, kad vartotojai gautų jodo.

Ekologiškas maistas perdirbamas atsargiai, naudojant biologinius, mechaninius ir fizinius metodus.

Abejones mažina sertifikatas

R. Butkevičiūtė, kalbėdama apie termino „ekologiškas“ apsaugą, teigė, kad ženklinant ir reklamuojant maisto produktą kaip ekologišką, negalima pasitelkti vartotojus ar naudotojus klaidinančių terminų – sudarančių įspūdį, kad produktas ar jo sudedamosios dalys yra ekologiškos.

Antai, jei maisto produktas pagamintas pagal ekologinės žemės ūkio sistemos reikalavimus, šio fakto neužtenka norint produktą skelbti ir pripažinti ekologišku. Tarkime, jei ūkininkas deklaruoja auginantis pienines karves ar mėsinius galvijus pagal Žemės ūkio ministerijos patvirtintas aplinkosaugines sistemas, vien tai nesuteikia jam teisės savo ūkio parduodamą pieną, mėsą ir iš jų pagamintus produktus ženklinti ir reklamuoti kaip ekologiškus. Vartotojai, norėdami įsigyti ekologiškų produktų, neturėtų užkibti ir ant jauko etiketėse išvydę žodžius „eko“, „bio“ – jų nepakanka, norint įsitikinti, ar perkamas produktas yra kokybiškas, pagamintas paklūstant ekologinės gamybos reikalavimams.

Ekologiškais pripažįstami tik sertifikuoti maisto produktai, kurių ir auginimas, ir perdirbimas, ir platinimas, kartais – pardavimas yra sertifikuoti. Sertifikavimo tikslas – suteikti visoms suinteresuotoms šalims pasitikėjimą, kad produktas atitinka nustatytus reikalavimus. Sertifikavimo reglamentas taikomas žemės ūkio, įskaitant akvakultūrą ir bitininkystę, kilmės produktams. Taigi, jis taikomas gyviems ar neperdirbtiems žemės ūkio produktams, tarp jų – sėkloms ir kitai augalų dauginamajai medžiagai; maistui skirtiems perdirbtiems žemės ūkio produktams; pašarams.

Ženklinime ieškoti ir kodo

R. Butkevičiūtė paaiškino, kaip ženklinami parduodami fasuoti ekologiški maisto produktai. Jų pavadinime nuoroda į ekologiškumą nebūtina. Pavyzdžiui, jei pakuotėje yra ekologiškas pienas, šio produkto pavadinimas gali būti „Ekologiškas pienas“ arba tik „Pienas“. Ant ekologiško produkto pakuotės turi būti ES ekologinės gamybos logotipas (žvaigždutės apjuostas žalias lapas), nacionalinis ekologiškų produktų ženklas „Ekologinis ūkis“, nurodytos produkto ekologiškos sudedamosios dalys. Po minėtu logotipu būtina nurodyti produkto žaliavų kilmės vietą ir kodą kontrolės institucijos, kuri tikrino paskutinį veiklą vykdančio subjekto gamybos ar paruošimo veiksmą. Šis kodas susideda iš raidžių ir skaitmenų, pavyzdžiui, „LT-EKO-001“ arba „BE-BIO-01“.

„Sertifikavimas vartotojams suteikia tikrumo, kad ekologinės taisyklės taikomos kiekvienai kontroliuojamai įmonei, o kontroliuojamiems ūkio subjektams užtikrina sąžiningą konkurenciją“, – pabrėžė R. Butkevičiūtė, atkreipdama dėmesį, kad kartais privalu sertifikuoti net ekologiškų produktų pardavimo veiksmą.

Skelbiami viešai

„Privaloma turėti kontrolės institucijos išduotą sertifikatą veiklai visiems veiklos subjektams, kurie ekologiškų produktų prekybą ir reklamą vykdo nuotoliu, pavyzdžiui, paštu, internetu, telefonu, faksu.

Neprivaloma turėti kontrolės institucijos išduodamo sertifikato veiklos vykdytojams, parduodantiems fasuotus ir tinkamai paženklintus ekologiškus produktus tiesiai galutiniam vartotojui ar naudotojui, su sąlyga, kad jie gamina, ruošia, saugo tik tai pardavimo vietai skirtus tokius produktus arba neimportuoja jų iš trečiosios valstybės, arba tokios veiklos nepaveda pagal subrangos sutartį vykdyti kitam veiklos vykdytojui, – aiškino „Ekoagros“ tikrintoja-ekspertė. – Nesupakuotais ekologiškais produktais gali prekiauti pats ūkio savininkas ar jo šeimos nariai, jeigu jie pardavimo vietoje pateikia galiojantį sertifikatą. Jis gali kaboti prekiavimo vietoje. Jei nesupakuotais ekologiškais produktais pageidauja prekiauti ūkio subjektas, kuris ne pats juos užaugino, tokiai veiklai reikalingas sertifikavimas. Prekybos vieta turi būti sertifikuota – užtikrinti vartotojus, kad jie perka ekologiška produktą.“

Sertifikatai skelbiami viešai. Ar Lietuvoje ekologinę gamybą ir prekybą vykdantis subjektas turi galiojantį sertifikatą, galima sužinoti „Ekoagros“ tinklalapyje.

Gresia bauda

R. Butkevičiūtė, pateikdama daugiau vartotojus klaidinančios informacijos pavyzdžių, patarė, į ką atkreipti dėmesį, siekiant įsitikinti, ar produktas ekologiškas. Antai prieskonių mišinio etiketėje nurodyta, kad jis yra ekologinio ūkio. Taigi, etiketėje yra nuoroda į ekologiškumą. Mišinyje esantys čiobreliai, kiti žolynai sertifikuoti kaip ekologiški. Tačiau nėra prieskonių mišinio gamybos sertifikato.

Žmogus skelbiasi nuolat prekiaujantis savo ūkyje užauginta ekologiška, šviežia ėriena ir aviena. Derėtų pasidomėti, ar mėsa tinkamai paruošta – ar gyvuliai skersti sertifikuotoje skerdykloje.

Kai kas teigia parduodąs miltus iš ekologiškų kviečių. Ir nemeluoja. Šis produktas pagamintas iš ekologiškų žaliavų, tačiau nevadintinas ekologiškas, mat gamyba nesertifikuota. Pasak R. Butkevičiūtės, už vartotojus klaidinamą informaciją šiuo atveju gresia 300–2 500 Eur bauda.