Europos ekologijos kongresas: ekologinė gamyba nėra greitas sprendimas, tačiau jos poveikis aplinkai, maisto sistemai ir žmonių sveikatai ilgalaikis

Ekologinio žemės ūkio sektoriaus kursas suformuotas aiškiai ir nekintamai, o galutinis jo plėtros tikslas – išsaugoti planetą ateitiems kartoms, kartu sprendžiant mūsų laikmečio aplinkos apsaugos ir socialines problemas. Tokia Europos ekologijos kongreso, organizacijos IFOAM Organics Europe rugsėjo mėnesio gale organizuoto Ispanijos Kordobos mieste, reziumė.

Kasmet organizuojamame renginyje šiemet dalyvavo daugiau kaip trys šimtai atstovų iš 24 šalių.

Politinės, ekonominės krizės, klimato kaita – viskas tarpusavyje glaudžiai susiję, planetos ateitis dėl to tampa dar neaiškesnė, o esant tokioms aplinkybėms būtent ekologija siūlo sisteminį iššūkių sprendimą. Tai nėra greitas sprendimas, tačiau jo poveikis yra ilgalaikis ir įvairiapusis – apimantis aplinką, maisto sistemą ir žmonių sveikatą.

„Mūsų laukia neišvengiami pokyčiai, todėl Europos tikslas pasiekti 25 proc. ekologiškai dirbamos žemės iki 2030 metų turi išlikti šio sprendimo dalimi. Tokia buvo bendra kongreso dalyvių pozicija, – sako „Ekoagros“ direktorė Virginija Lukšienė. – Ekologinė gamyba pajėgi transformuoti maisto sistemą ir kartu prisidėti didinant bioįvairovę, gerinant dirvožemio kokybę, saugant vandenį.“

Be politinių diskusijų, ateities strategavimo, globalių įžvalgų, kasmet organizuojamas kongresas sprendžia ir dalykinius, gamybinius ekologinės gamybos sektoriaus klausimus, dalijasi patirtimi, mokslinių tyrimų išvadomis, įvairia naudinga informacija, pristato sėkmingai įdiegtas inovacijas ir gerosios praktikos pavyzdžius.

Kaip padidinti ekologiškos produkcijos vartojimą, taip pat buvo viena iš svarbių šiemetinio kongreso temų. Energetikos, žaliavų krizės, infliacija, maisto kainų pokyčiai – su tuo susijęs ir ekologiškos produkcijos vartojimo sumažėjimas, stebimas jau daugelyje šalių. Pasak kongreso dalyvių, efektyvūs sprendimai, galintys padidinti vartojimą ir pardavimus, tai viešųjų pirkimų organizavimas valstybiniu lygmeniu, vietinės ekologiškos produkcijos populiarinimas.

Kitas iššūkis, su kuriuo susiduria ekologinės gamybos sektorius, – kaip įtraukti jaunąją kartą ir išlaikyti gamybos tęstinumą. Kongreso organizatoriai jau spalio 10 d. kviečia į būtent šiai temai skirtą kitą renginį – nuotolinę diskusiją (registracija  https://www.organicseurope.bio/events/lets-discuss-organic-youth-in-sustainable-food-systems/).

 „Kongrese buvo dalijamasi ES valstybių narių gerąja praktika. Ją apibendrinusi tvirtinu, kad Lietuvai būtina nedelsiant pradėti rengti nacionalinį ekologinių veiksmų planą – numatyti priemones ir resursus, kuriais bus siekiama skatinti ekologinę gamybą ir vidaus rinkos vartojimo auginimą, įtraukti mokestinių lengvatų peržiūrą, švietimą, konsultavimą, mokslinius tyrimus, viešųjų pirkimų sistemos pritaikymą, tiekimo grandinių organizavimą, ekologinio sektoriaus įvaizdžio stiprinimą, – sako V. Lukšienė. – Plano rengimui reikia pasitelkti visas suinteresuotas šalis, institucijas ir tą daryti per atvirą dialogą bei aiškų darbų bei atsakomybių pasiskirstymą.“

„Ekoagros“ informacija