Europos ekologijos kongresas: aktualijos, perspektyvos, problemos ir jų sprendimas

Rugsėjo 5–7 d. Estijoje, Taline, vyko 11-asis Europos ekologijos kongresas. Kiekvienais metais IFOAM EU (Ekologinio žemės ūkio judėjimo tarptautinės federacijos Europos regioninės grupės) organizuojamas kongresas – ypač svarbus ekologijos bendruomenės renginys, kurio metu diskutuojama apie sektoriaus aktualijas, perspektyvas, problemas ir galimus sprendimo būdus. Kongrese dalyvavo ir „Ekoagros“, nuo 2015-ųjų esančios IFOAM EU nare, atstovai.

Svarbus ekologinės bendruomenės renginys

IFOAM ES grupė priklauso tarptautinei IFOAM organizacijai, vienijančiai daugiau nei 160 organizacijų, asociacijų ir įmonių iš Europos Sąjungos, Europos laisvos prekybos asociacijos ir šalių kandidačių.

Europos ekologijos kongrese susirenka, pranešimus skaito ir diskutuoja ES valstybės institucijų atstovai, mokslininkai, ūkininkai, sertifikavimo įstaigų, nevyriausybinių organizacijų atstovai iš visos Europos. Šiemet į kongresą atvyko apie 200 dalyvių iš 24 valstybių.

Svarbiausios 11-ojo Europos ekologijos kongreso temos – ekologinio žemės ūkio svarba, ateities po 2030-ųjų metų perspektyvos, politikos gairės, reglamentavimas. Pagrindinis nagrinėtas klausimas – kaip ES skatinti šio sektoriaus plėtrą.

„Dalyvavimas šioje konferencijoje naudingas daugeliu aspektų, – sako „Ekoagros“ plėtros vadovė Virginija Lukšienė. – Visų pirma, tai puiki galimybė gauti daug naudingos informacijos apie ekologinio žemės ūkio sektoriaus pokyčius, perspektyvas ir visų suinteresuotų šalių įsitraukimo svarbą siekiant sėkmingai plėtoti ekologinį sektorių. Antra, konferencijos metu organizuotose paralelinėse darbo grupės buvo aktyviai dalijamasi įvairių ES šalių ekologinės gamybos ir vartojimo skatinimo iniciatyvomis ir patirtimis“.

Be to, pasak plėtros vadovės, tiesioginių kontaktų užmezgimas ir bendradarbiavimo galimybių aptarimas padeda stiprinti ir plėsti įstaigos pozicijas vykdant ekologinės gamybos sertifikavimo veiklą.

Ekologinis modelis – tinkamas kelias

Žemės ūkis vaidina itin svarbų vaidmenį išsaugant biologinę įvairovę, ekosistemas ir kokybiško maisto tiekimą vartotojams. „Ekologinis modelis yra tinkamas bei pagrįstas kelias, norint pasiekti tvarios plėtros tikslus,“ – sveikindamas kongreso dalyvius akcentavo Christopher Stopes, IFOAM EU prezidentas.

Sektoriaus plėtros vizija iki 2030-ųjų turėtų apimti tris pagrindines siekiamybes, suformuluotas kaip kongreso šūkiai: „Ekologiški produktai ant kiekvieno stalo“, „Įkvėpti – pagerinti – pateikti“, „Sąžiningas žaidimas – sąžiningas mokėjimas“.

Pirmojo šūkio „Ekologiški produktai ant kiekvieno stalo“ tikslai gali būti pasiekti žemės ūkio politikos priemonių rengėjams ir vartotojams pripažinus ekologinės gamybos indėlį bei ekologijos viešinimo svarbą. Jeigu ekologiškai sertifikuotos žemės bus daugiau nei 50 proc. visos dirbamos žemės, piliečiai ir ateityje rinksis ekologišką maistą, ir jis bus jiems lengviau prieinamas.

Sąžiningas žaidimas – sąžiningas mokėjimas

Antrojo šūkio „Įkvėpti – pagerinti – pateikti“ siekiamybė – kad ekologinė gamyba prisidėtų prie sveikos mitybos principų. Tam reikia lanksčių ekologiško maisto ir ūkininkavimo sistemų, nuolatos tobulinamų technologijų ir inovacijų, mokslo rezultatų integravimo į gamybą. Ekologinės inovacijos – tai inovacijos, padedančios mažinti mūsų gamybos būdų poveikį aplinkai, didinti gamtos atsparumą neigiamam poveikiui, efektyviau ir atsakingiau naudoti gamtos išteklius.

Trečiasis šūkis „Sąžiningas žaidimas – sąžiningas mokėjimas“ orientuotas į tai, kad ūkininkams bei darbuotojams turi būti teisingai sumokama už darbą. Darbo vertė būtų lygiai paskirstyta, jeigu nauji verslo modeliai pagreitintų pasitikėjimą tarp rinkos dalyvių. Jeigu aplinkosaugai, visuomenei ir viešajai sveikatai išleidžiami pinigai atsispindėtų apskaičiuojant išmokas ūkininkams, taip pat ekologiškų produktų kainoje.

BŽŪP kryptys

Kongreso metu akcentuota – Europos bendroji žemės ūkio politika turi prisidėti ir skatinti vartotojų elgsenos pokyčius ir žemės ūkio maisto produktų gamybos technologijų raidą, kuri atitiktų ES ekologiškos ekonomikos tikslus, skatintų tvarią ir aplinką tausojančią žemės ūkio ir maisto produktų gamybą. Diskusijose valstybės ir nevyriausybinių organizacijų atstovai minėjo, kad reikia siekti ekonominio nepriklausomumo nuo subsidijų, o BŽŪP reforma turi užtikrinti grąžą už aplinkos tausojimą.

Švedijos valstybės sekretorė Elisabeth Backteman kongreso metu pabrėžė: „Švedijoje nuolat auga vartotojų ekologiškumas. Vyriausybė taip pat įsipareigoja iki 2030 m. užtikrinti iki 60 proc. ekologiško maisto viešojo maitinimo įstaigose. Šiandien turime dar labiau tobulinti ekologinę gamybą ir daug daugiau perkelti į ambicingesnes ir kryptingesnes investicijas, kaimo plėtrą, o ne į vietovių subsidijas“.

Mėlynoji ekonomika, švietimas, mokslas

Kongrese akcentuota būtinybė skatinti inovacijas, iniciatyvas ir vis didesnį dėmesį skirti mokslui bei vartotojų švietimui.

Svarbu viešinti sveikos mitybos principus, įtraukti visuomenę į žinių dalijimosi procesus, padidinti finansavimą mokslui. Būtina informuoti visuomenę apie teisingas maisto kainas, produktų kilmę, procesus, kaip šie produktai gaminami, remti vietinių produktų gamybą.

Taip pat diskutuota apie mėlynosios ekonomikos svarbą. Mėlynoji ekonomika – tai nauja ekonomikos samprata. Jos esmė – viską, ką mes sukuriame arba pagaminame naudodami resursus, pavyzdžiui, plastiką ar panašias priemones, galime grąžinti į kokį nors veiksmą – iš to statyti namus, gaminti produktus ir t.t. ES mėlynoji ekonomika ateityje bus vertinama kaip neišsemiamas dar nepanaudotų išteklių šaltinis.

Geroji patirtis

Kongrese pasidalyta gerąja ES narių patirtimi. „Ekoagros“ darbuotojai taip pat dalyvavo paralelinėse sesijose, darbo grupėse. Jų metu pristatytos Lietuvos gerosios iniciatyvos dėl prekybos ekologiškais produktais Tymo turgelyje, geriausio ekologinės gamybos ūkio rinkimų.

Įvairių ES valstybių atstovai pristatė informaciją apie savo iniciatyvas. Pavyzdžiui, Kopenhagoje numatyta viešajame maitinime intensyviai plėsti ekologiškų produktų pardavimus, ūkininkai mokomi naujų technologijų, produktyviai ūkininkauti. Mokiniams mokyklose dalijamas ekologiškas maistas dėžutėse. 

Kongreso trečiąją dieną organizuotos išvykos į ekologinės gamybos vietas. Aplankytas vieno iš ekologinės bitininkystės pradininkų Estijoje ūkis, kuriame šiuo metu medus ir bičių vaškas tvarkomas naudojant saulės energiją. Kitas objektas – 135 ha avininkystės ūkis, turintis daugiau nei 200 avių, iš kurių pusė yra grynaveislės Tekselių veislės avys, kita pusė – grynaveislės Estijos baltosios. Taip pat aplankyta ekologiškų ledų gamykla, kurios produkcija ne tik pelnė vartotojų pripažinimą, bet ir sėkmingai parduodama.

„Ekoagros“ informacija