Ekologiško viešojo maitinimo statistikos kreivė ėmė kilti aukštyn: Lietuvoje sertifikuojasi vis daugiau vaikų darželių, atveria duris ir sertifikuotos kavinės

Priešistorė

Lietuvoje prieš trejus buvo sukurta nauja, moderni, sėkminga užsienio šalių patirtimi paremta ir nesudėtingai įdiegiama bei administruojama ekologiškų viešojo maitinimo įstaigų sertifikavimosi sistema.

Jos principas – gauti sertifikatą ir ekologinį išskirtinumą liudijantį ženklą galima, jei teikiant maitinimo paslaugą naudojama bent 30 proc. ekologiškų žaliavų ar produktų. O kuo ekologiškų žaliavų ar produktų procentas nuo bendro visų žaliavų kiekio didesnis, tuo solidesnis ženklas gali būti gautas – atitinkamai bronzinis, sidabrinis ar auksinis. T. y. jei maitinama vien ekologiškai – suteikiamas „auksinis“ ekologiškumo ženklas.

Kaip sekėsi

Sukurti naują tvarką ir ženklus neužtenka, sistema turi įsitvirtinti. Tačiau pirmuosius kelerius metus ekologiškam viešajam maitinimui Lietuvoje ėjosi sunkai. Kodėl?

Priežastys galėtų būti kelios: esame grūdų augintojų ir eksportuotojų šalis, tad ekologiškos produkcijos viešajam maitinimui trūksta. Proveržiui reikia ilgalaikės politikos, logistikos tinklo. Taip pat viešojo maitinimo sektoriui pakenkė pandemija, paskui pakilusios produktų kainos. Be to, gaunasi uždaras ratas – būtų galima reklamuoti, bet nėra ką, nes nėra realiai veikiančių sertifikuotų objektų, į kuriuos galėtų užsukti vartotojas.

Proveržis vaikų darželių dėka

Tačiau šiemet pagaliau pasijuto proveržis. Sertifikuojasi arba tikslingai tuo domisi vis daugiau vaikų darželių. Būtent darželių išskirtinį susidomėjimą lemia faktas, kad nemažai jų naudojasi Žemės ūkio ministerijos paramos schema, kai kompensuojama dalis išlaidų, jei vaikų maitinime įprastiniai produktai pakeičiami ekologiškais.

O maitinant vaikus ekologiškais produktais – kodėl gi negavus ir tai patvirtinančio sertifikato?  

Daugiausia  jau išduota „sidabrinių“ sertifikatų, suteikiamų naudojant 60–90 proc. ekologiškų žaliavų ar produktų, yra vienas „auksinis“ (90–100 proc.) ir pora „bronzinių“ (30–60 proc.) darželių.

Atvėrė duris ir pirma kavinė  su „auksiniu“ ekologiškumo ženklu

Iki šių metų pradžios buvo viena įmonė, teikianti sertifikuotas ekologiškas „sidabrines“ restoranų ir pagaminto valgio teikimo paslaugas.

O visai neseniai pirmuoju „auksiniu“ ekologiškumo ženklu pasipuošė įėjimas ir į vieną Kaune įsikūrusią kavinę-desertinę.  

„Mes parduodame tai, ką valgome patys, tai tapo ir pastarųjų metų mūsų įmonės šūkiu, – sako „Du Medu“ direktorius Vytautas Račickas. – Tai gyvenimas. Gaminame tai, kas yra ir ant mūsų pačių stalo. Pirmiausia viską išbandome patys. Pirmuosius tortus patys gaminome ir nešėme ant šeimos stalo, po to ragavo artimieji, giminės, bendradarbiai. Ir tik po įvertinimų, konditerių pastabų ir kelių patobulinimų gaminiai keliauja į plačiuosius vandenis – visiems vartotojams. Didžioji dalis gardėsių gaminama iš netoliese esančiame mūsų ekologiniame ūkyje užaugintų vaisių ir uogų. Gaminių kokybę garantuoja sėkminga septyniolikos metų įmonės veikla ir daugiau kaip 10 metų ekologinės gamybos patirtis, o ekologinis ūkininkavimas tęsiamas jau trečias dešimtmetis.“

„Ekoagros“ vadovė: augant paklausai, didės ir pasiūla

„Sveikiname visas naujas įstaigas, priėmusias sprendimą sertifikuotis, ir džiaugiamės tomis, kurios tą padarė jau anksčiau, – sako ekologinės gamybos sertifikavimo įstaigos „Ekoagros“ vadovė Virginija Lukšienė. – Tikimės, jog ekologiškai maitinami vaikai skleis ekologiškų produktų vartojimo kultūrą, perduos ekologiškas patirtis savo šeimoms, draugams, visiems, su kuo bendrauja. Kad noras teikti prioritetą ekologiškai užaugintiems bei sveikiau pagamintiems maisto produktams taps vis masiškesniu ir kasdieniu visuomenės įpročiu.“

Be to, pasak „Ekoagros“ vadovės, tai suteikia vilties, jog augant ekologiškų produktų vidaus vartojimo paklausai didės gretos ekologiškai ūkininkaujančių, kurių žemės ūkio verslo kryptis bus orientuota į vaisių, daržovių, uogų, mėsos ir kitų reikalingų vartotojams-valgytojams produktų gamybą.

„Ekoagros“ inf.